Baltiškas masažas

Aušra Mačiulytė apie…

Baltiškasis masažas

Gali kilti natūralus klausimas - iš kur jis atsirado?

Baltiškasis masažas – tai masažo technika, sukurta pagal lietuviškas etnografines grožio procedūras ir pirties tradicijas. Jos autorės - menininkė, kineziterapeutė, etnografė Aušra Mačiulytė ir gydytoja, ortopedė-traumatologė Renata Kielaitė.

Norėjom pavadinti lietuviškuoju masažu, bet tai nebūtų tiesa… tokios priepirčio ir pirties gydomosios procedūros buvo naudojamos visur, kur buvo dūminė pirtis. O dar tiksliau – ten, kur buvo naudojamas “milas vanduo” . Pirtyje buvo įkaitinami akmenys ir karštas akmuo, įmestas į vandenį, užkaitindavo jį, taip atsirasdavo milas arba šventas vanduo apsiprausimui.

Jau senovėje žmonės pastebėjo, kad po prausynų jaučiasi geriau, kad šiurkštus vilnos mezginys gydo, o apvyniojus dideliais lapais medum išteptas vietas, galima „nuimti“ uždegimus ar skausmą. Kad trinant žmogaus kūną delnais, galima atpalaiduoti ar atšildyti. Moterys, raugu ar tepalais tepdamos kūną, sulėtindavo senėjimo procesus.

Šiuolaikinis žmogus, kuris gerokai atitolęs nuo gamtos, ima vis labiau ieškoti ryšio su ja. Bando prisiminti tarytum jau pasenusius savigydos ir gydymo metodus, padėtus į šoną kaip per daug sudėtingus ir nebesuprantamus.

Archyvuose skaitiniuose ir šiaurės aukštaičių pasakojimuose apie gydomąsias pirtis randame technikas, kurios aiškiai parodo, kad mūsų krašte masažas jau nuo seno egzistavo ir nors rečiau, bet vis dar egzistuoja. Tik pasakojimuose ar senuose lediniuose jis vadinamas:

Įtrynimas žolėmis

Įtrynimas medumi

Įtrynimas riebalais

Pėdų mirkymas vonelėje

Taurių dėjimas ant vašku ištrinto kūno

Plaukų skalavimas arbata, plaukų šaknų įtrynimas druska ir žolėmis

Vanojimas vantomis ar vantelėmis

Glostymas skaudamos vietos ir papūtimas kad praeitų…

Vyniojimas, vystymas

Išspaudimai pilvo, gimdos …

Kūdikio ištampymas kojytėms ištiesinti.

Man pasisekė - dar maža aš buvau pirtyse, kuriose moterys trynimus ir vyniojimus ar mirkymus atlikdavo lyg savaime suprantamus dalykus. Juk tai švara ir sveikata… Atrodė, viskas paprasta ir aišku. Bet surengusi pirmą seminarą Kaune “Žinijos” salėje 1997 metais supratau, kad ne visi žino, kaip reikia trinti ar net glostyti žmogų. O išgirdę apie tokias metodikas net sukluso, iškėlė klausimą - ar tikrai taip buvo?..

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus (Kaune) mane nusiuntė pas Eugeniją Šimkūnaitę, su kuria ilgai diskutavom etnografinių grožio procedūrų tema. Ji pripažino, kad tai labai svarbi ir dar labai mažai paliesta ir aprašyta tema. Tačiau ji buvo griežta vienu neginčytinu klausimu - tai negali būti daroma „bilekaip“, tokias procedūras atliekantis žmogus jau šiais laikais turėtų būti baigęs medicinos mokslus, taigi, ne viduramžiai… mokslas dabar prieinamas visiems, o žinios, kada nori padėti žmogui, yra būtinos.

Jau senokai ruošiami kineziterapeutai ir mokomos masažo technikos, kuriose yra aiškios taisyklės, paremtos anatomijos žiniomis ir medikų rekomendacijomis. Tačiau aš, gal kaip ir dauguma, tikėjausi, kad liaudies medicina yra kažkas kita, kažkaip kitaip… Iš tiesų, tai yra tik kiek autentiškesnė masažo technika, kurios nebegalėjau mokinti be anatomijos ir masažo bazinių žinių. Taip ir atsirado ortopedė-traumatologė Renata Kielaitė, kurios anatomijos žinios nuolat tobulinamos. Galėjau ja pasikliauti, tobulindama baltiškojo masažo techniką.

Kuriant baltiškąjį masažą, reikėjo paskatinimo, labai džiaugiausi atradusi kitus masažo technikų kūrėjus, kurie sudėliojo masažo technikų gaires.

Tai turi būti pusantros valandos masažo technikos su savimasažo priedu masažuotojui. Ir masažuotojo meditacija prieš masažą.

Taip ir sudėliojom.

Prisiminiau baltiškąją medžio meditaciją, kurią išmokino dėdė Petras, jis Kaune buvo vadinamas kriviu krivaičiu.

O visa kita pagal tai, ko mokino sėlių krašto moterys.

Taip po ilgų diskusijų ir kruopštaus stebėjimo bei darbo atsirado baltiškasis masažas.

Renatos Kielaitės įvadinis žodis

apie…

Kaip gydytoja ortopedė, žmogaus anatomijos žinias taikau kasdieniniam darbe diagnostikos, gydymo pasirinkimo ir operacijų metu. Su Aušra Mačiulyte bandėm atrasti abiejų sričių derinį. Pradžioje net negalvojau, kuo anatomijos žinios tokios svarbios masažams. Turėjau požiūrį, kad masažai - tai paglostymas ir tiek, visi gali jį atlikti, apie kokias anatomines žinias čia kalbėti. Pradėjus daugiau domėtis ir masažą taikyti pooperacinių liekamųjų reiškinių dariniams palengvinti, pakeičiau nuomonę. Nežinant raumenų prisitvirtinimo vietų, raumenų skaidulų eigos, kraujotakos ir limfinės sistemos išsidėstymo, rezultatų pasiekimo net negalėtum tikėtis. Bet pati svarbiausia dalis – gali net pakenkti. Tai viena iš pirmųjų Hipokrato priesaikos dalių…

Dauguma mūsų niekada gyvenime nesikėlėme kartu su saule. Miegoti einame gerokai po pusiaunakčio arba išvis apsieiname be miego ilgiau nei parą, keliaudami įveikiame po kelias laiko juostas. Trumpai tariant, mūsų kūnas jau seniai priprato prie nenatūralaus režimo ir negailestingų emocinių krūvių vien tam, kad mes neišsimuštumėme iš įprasto gyvenimo – ar derėtų sakyti darbo? – ritmo. Tokie dabartinio pasaulio reikalavimai. Aišku, jie padėjo mums susikurti patogesnę būtį, tačiau tai nereiškia, kad taip pat, kaip savo darbotvarkę, mums pavyko pertvarkyti vidinius organizmo mechanizmus.

Ieškodami savęs, mes turime sustabdyti laiką, kurio taip trūksta. Ir šiek tiek patobulinti savo kasdienines higienos procedūras, kurioms nereikalinga pirtis. Baltiškojo masažo technika - kiek sumodernizuota senovės lietuvių pirties ir prausynų bei savigydos technika, pritaikyta kiekvienam šiuolaikiškam žmogui ir kartu tik tam, kas to nori.

Pilna baltiškojo masažo technika - tai pusantros valandos trunkantis viso kūno masažas ir papildoma masažisto sveikatos palaikymo programa, teisingas masažuotojo darbo išdėstymas - kad kuo mažiau kentėtų dirbantysis ir kuo daugiau naudos gautų masažuojamasis.